Pirmiausiai – linkėjimai Sport 1 komandai. Taip, esate mylimiausias mano televizijos kanalas savaitgaliais, net įveikėte mergaitėms labiau pritaikytą TV3 su šokių projektu geriausiu savaitės laiku. 11m vyriškoji pusė jau išbandė savo jėgas komentuodami rungtynes kartu su Jumis, viliuosi, ir mums atsiras proga nuoširdžiai pasišnekėti apie tai, kaip iš tiesų turėtų būti vadinamas Stevie-G, ar šiame tūkstantmetyje seras Aleksas pagaliau išeis užsitarnauto poilsio, ar įmanoma mergaitei sklandžiai paaiškinti nuošalės esmę ir dar apie daugelį, reikia manyti, mums labai svarbių dalykų.  O kol kas siunčiu Jums oro bučinį ir dainą, nes tikrai “I’ll be watching u”:

Kitas labai svarbus dalykas – viengungystė… Kur dingo pagarba šiam iš esmės tobulam gyvenimo būdui? Štai „Daily Mirror“ pranešė, kad „Middlesbrough“ treneris Gordonas Strachanas sužinojęs, kad tik trys ekipos futbolininkai yra susituokę, pareiškė, kad ir kitiems komandos nariams derėtų vesti (???). Va taip va. Artėjant Šv. Kalėdoms ėmė ir išsakė treneris lūkesčius, kurie pasirodo, net nesusiję su, pavyzdžiui, patekimu į Premier League. Kaip prisiekusi viengungė esu tiesiog priblokšta, drįsčiau teigti, mano šio širdį, įsitikinimus, gyvenimo būdą niekinančio pasisakymo. Šis pageidavimas toks… Nekultūringas. Tas pats, kaip aš posėdžio metu palinkėčiau savo bosui artimiausią savaitgalį sušokti žemutinės kūno dalies breakdance su žmona, nes tai, tikėtina, pagerins mūsų kitos savaitės darbo rodiklius. Tai būtų įtraukta į posėdžio protokolą, o kitos savaitės posėdyje būtų paprašyta smulkiai atsiskaityti už atliktą veiklą.

Nesąmonė visa tai. Turiu krūvą argumentų, kodėl viengungiai daug naudingesni bet kurioje komandoje. Štai:

- tikėtina, kad viengungis yra greitesnis nei „normalus“ vedęs pilietis, o tai, kaip žinia, futbole svarbu; to gero greitai išmokstama kelis kartus atsibudus svetimoje lovoje, pamačius, šalia ko visiškai netyčia teko numigti visiškai netyčia padauginus… Tikras menas yra įšokti į aprangą ir šviesos greičiu (nes garsas tada atsilieka) dumti iš patalpos, sėsti automobiliu ir tuo pačiu greičiu minti kur nors toli toli…

- tikėtina, kad viengungis yra emociškai stabilesnis žaidėjas; kiek daug dvasinių jėgų, laiko, finansų, fizinio pasirengimo kainuoja rimti santykiai žino tik tas, kas yra tai patyręs. Aprašyti to neįmanoma, nes pradeda drebėti rankos ir akyse pasirodo nevilties ašaros;

- tikėtina, kad viengungis nesirgs kiaulių gripu taip dažnai, kaip „normalus“ vedęs pilietis; tiesiog viengungis turi daugiau priežasčių dėl ko gyventi ir gyventi būtent futbolo stadione;

- tikėtina, kad viengungis neturės priklausomybės ligų, pavyzdžiui, nuo savo žmonos; gyvendami po vieną žmonės išmoksta neįtikėtinų dalykų, pavyzdžiui, naudotis skalbimo mašina ar dulkių siurbliu;

- tikėtina, kad viengungis neturės antsvorio – nes po rungtynių niekas jam neiškeps obuolių pyrago ir nepasakys: „gerai pavarei pupuli, o dabar pavalgyk, juk atrodai visiškai išsekęs…“. Geriausiu atveju jam komandos narys ar sirgalius rėks: „Zj…s“! O tai visiškai nekaloringas pasakymas;

- tikėtina, kad viengungį komandos nariai labiau mylės ir gerbs; ne tik dėl to, kad jis „normalus bachūras“ ir dėl to niekada neatsisako alaus po rungtynių, gali papasakoti gerų istorijų apie praeitą savaitgalį, nesinešioja į aikštę treniruočių metu mobilaus telefono (nes žmona tikrina kas 15 min)…

Galų gale 11 m baudinius patikėčiau pirmiausiai viengungiams, o tik po to visiems netyčia vedusiems… Tiesiog neapleidžia nuojauta, kad viengungis kels aukštą ir stiprų, o ne galvos, kaip čia apmauti vartininką su protingu ir echmm… nestipriu… smūgiavimu.

Uch… Pasisakiau…