Žmonės stiebiasi į žvaigždes. Ir gerai daro. Tai kur kas geriau nei kristi veidu į purvą, susilaužant nosį ir garbę. Kaip, mano manymu, daro Domenechas, grasindamas ne tik Prancūzijai, bet ir visam pasauliui teiginiu, kad jis niekuomet neatsistatydinsiąs. Stebiu tą Domenechą jau kelinti metai ir turiu rimtą teoriją, kad prancūzų treneris iš tiesų yra anglų šnipas, pasiųstas sunaikinti ne tik prancūziškos elegancijos futbolo aikštėje likučių, bet apskritai prancūzų futbolo. Nebėr gero prancūziško futbolo… Nebjier… (tariama liūdnai žemaitiškai kaip laidoje „Dar pažiūrėsim“).

Iš tiesų labai baisu, kai atsiranda koks šiknius, ne tik futbole, Lietuvos politikoje, o apskritai visose gyvenimo srityse, kuris niekieno neprašomas (nebent paties Liuciferio) pradeda gadinti tai, kas iš pažiūros yra tiesiog nesugadinama. Jo prisilietimai prie bet kurio darbo paprastai turi kone sakrališkos nesėkmės prieskonį. Atrodytų, tyčinės. Dar daugiau. Ar nepastebėjote, kad kiekvienoje kontoroje yra bent vienas keistas tipas (dažniausiai vidurinės grandies vadovas), kurį kažkada Pilies gatvėj buvo užklupę ateiviai iš Andromedos galaktikos ir kumščiu primokę jį pačių keisčiausių dalykų, pavyzdžiui, kaip visiškai sudirbti reikalus savo artimui. Todėl šiknius visa savo esybe tik ir bando darbe paskleisti ateivių perduotą žinią: aš būsiu savo darbo vietoje iki pat mirties, per tą laiką jus visus taip sudirbsiu, kad jūs apie mane pasakosite visiems savo anūkams ir proanūkiams, minėsite juodžiausiuose košmaruose, psichologo kėdėje, o einant namo be skėčio ir užklupus lietui ar pūgai, visada pirmiausiai prisiminsite mane. Šikniai tikrai egzistuoja. Mano manymu, vienas iš jų – prancūzų strategas.

Kas belieka tada paprastiems mirtingiesiems? Atsakymas paprastas – stiebtis į žvaigždes, tikintis stebuklo. Bet kokiais būdais. Štai Defoe (Tottenham) atskleidė, jog 5 įvarčius sugebėjo įkalti Wiganui dėl to, kad prieš pat rungtynes pakeitę butsus… Stebuklas. Vadinsi, nutinka.

O aš šią tamsią popietę Jums siunčiu vieną maldelę, kuri padės bent jau laikinai apsisaugoti nuo šiknių nuodų. Pati bandžiau. Veikia (svarbu tikėti).

Taigi… Skamba muzika

Jūs įsitaisote pasaulio valdovo pozoje

nukreipiate žvilgsnį į tolį ir garsiai garsiai, kad girdėtų visas kabinetas, tame tarpe ir šiknius:

Dieve! Duok man jėgų gyvenime pakeisti tai, ką galiu pakeisti, duok man jėgų priimti tai, kas ne mano valioje pakeisti, t.y. …………………….. (įrašyti šikniaus vardą), ir duok man išminties oriai atsikelti ir nueiti į tualetą. Išsiverkti. Ir grįžus jam už viską atleisti.
Amen.