Livonijos ordinas dar gūdžiais 1260 m. Durbės mūšyje patyrė, ką reiškia pikti baltai, tūnantys pelkėse… Bet kas galėjo patikėti, kad XXI a. pradžioje, Suvalkijoj, apie kurios žydinčius sodus kuriamos poemos, o Sūduvos kloniai taip švelniai apdainuoti, istorija pasikartos! Ir dar prieš ką? Prieš pačius serbus, tokius pat Europos nenaudėlius / narsuolius, kaip ir mes patys… Ei, tai kurie iš mūsų ištvermingiausi, a?

Taigi kaip jau supratot, Veronika pati buvo ir savo akimis matė, kaip lietuviai su serbais įspūdingai vakar murkdėsi dumble, vis bandydami perprasti, kaip įspūdingo šlykštumo oro sąlygomis kamuolys linkęs judėti (o kaip juda kalavijas, kai riteris skęsta?…). Lyg ir buvo prieita bendros nuomonės, kad reikia kelti trumpus ir aukštus kamuolius, bet ar kas yra bandęs žaisti / matęs rungtynes vien iš tokių perdavimų?

Kitaip nei Durbės mūšyje, šį kartą buvo ir palaikančiųjų (nors ką gali žinot, gal Kuršių žemėse tais lakais irgi buvo riterių fanų). Tik palaikantieji labai jau vakar sušalo (mano net garbanos apledėjo), antrajame kėlinyje vangiai, bet iš paskutiniųjų buvo girdimi šūksniai „Lietuva“, „įvartį“. Kažkoks sirgalius, akivaizdžiai tikintis gerais dalykais, nenustojo šaukti „lietuuuviii“. Įdomu, kuriam lietuviui buvo tas šauksmas taikytinas. Man vis atrodė, kad Karčemarskui (Maskvos Dinamo)… Vos kamuolys pajudėdavo jo saugomų vartų link, tribūnuose padaugėdavo jau ne šalčio sukelto drebulio.

Taigi apie lietuuuvius

Rinktinės sudėtis buvo iš tiesų įstabi, nes pirmas tikras puolėjas į rungtynes įsiliejo 89 minutę (kai į aikštę buvo išleistas mano didžiai mylimas ir gerbiamas Trakys (Panevėžio Ekranas)). Jau ir taip esame pratę spaudytis, kai aikštėje paprastai laksto vienišas Danilevičius (Livorno), tačiau vakar buvo pasiektas tam tikras žaidimo „upgrade‘as“, naujas lygmuo, ir riterių kovoje dalyvavo 4 gynėjai ir net 6 saugai. Kita vertus, nauja žaidimo versija pavyko, pirmajame kėlinyje lietuviai viena po kitos rengė atakas. Riterių kovos taisyklė Nr. 1 pasiteisino – tikrame mūšyje pergales / pralaimėjimus lemia vidurinioji karių grandis. Mūsų LDK istorijos padiktuota riterių kovos taisyklė Nr. 2 – svarbu, kad mūšio vadas neparsiduotų lenkams – taip pat buvo išpildyta. Tikrai labai gerai, kad mūsų rinktinės treneris truputėlį atsidavęs tik kažkokiems nereikšmingiems turkams. Riterių kovos taisyklė Nr. 3 – jei išeini į dvikovą vienas prieš vieną, kalaviju durk tiesiai nedvejodamas, kad priešininkas nebepasikeltų, antram dūriui gali nebepakakti jėgų. Vakarykštis išpildymas taip pat pavyko – mūsų saugas Kalonas (Zaporožės Metalurg) pirmąjį baudinį išpildė taikydamas tiesiai į vartininką. Įvyko įvartis. Dar yra riterių kovos taisyklė Nr. 4 – po laimėtos dvikovos riteris perima visas jėgas iš nugalėtojo (kas netiki, tegul pasižiūri Dankano Maklaudo dvikovas). Vakar Kalonas buvo visiškai nesulaikomas, kai kiekvienos serbų mikro nesėkmės, atrodė, žmogų akivaizdžiai užveda.

Apie serbus

Na, nebuvo baltųjų riterių su užnuodytais durklais ir pagaląstais dantimis - Vidićiaus (Manchester United) ir Stankovićiaus (Internazionale). Užtat nelabai supratau, ko skundėsi kai kurie futbolo mylėtojai dėl nepirmarūšės serbų rinktinės sudėties. Aikštėje žaidė Lukovićius (Udinese) (į mūšį stojo nuo 60 rungtynių minutės), Ivanovićius (Chelsea), Jovanovićius (Standard Liège), Krasićius (Maskvos CSKA) (tiesa, tik pirmąjį kėlinį), Pantelićius (Ajax), Žigićius (Valencia). Man kažkaip mažai nepasirodė. O ne pelkės sąlygomis žaidžiant tokios sudėties būtų net labai gausiai pakankamai. Na, supratę, kur papuolę, mūsų varžovai stengėsi tiesiog išlikti aikštėje gyvi, kad paskui būtų kam sudalyvauti Pasaulio čempionate. Buvo tiesiog pasibaisėta, ramiai atbūta ir pasitraukta. Rungtynės pavadintos „keistomis“. Va taip va, lietuviai… Esame keisti pelkių žmonės. Šrekai. O su tokiais, ko gero, pernelyg nepafantazuosi: keli kamuolį, kad jis skristų nors du metrus iki kaimyno, ir bandai bent jau greičiu ir miklumu kovoti garbingai. Mano kuklia nuomone, serbai vakar atrodė garbingai. Ir Livonijos ordino likimas šios komandos Pasaulio čempionate tikrai neištiks.

Tevienija mus istorija, pergalės ir… dumblas:)