11m berniukai jau išdėstė savo įžvalgas apie tai, kas vyko vakar, atėjo ir mano eilė.

Gal mes ir nesame maži vaikai, bet mums reikia stebuklų. Mums nepatinka dainos Fairytale gone bad, neįtikina ir patarlės apie tai, kad viltis yra netinkamų žmonių motina. Mes norime tikėti, svajoti ir gauti malonumo. Čia ir dabar. Norėjome, kad vakar “Vėtra” padarytų kokį tai stebuklą prieš miegančius “Fulham”. Mes tiesiog to norėjome. Nes sportas yra apie tai. Apie pergales, kurias iškovoja gerieji žmonės, kol mes juos akylai stebime stadionuose, arenose, baruose…  Bloga aikštės infrastruktūra? Nepatogus parkavimas? Nelabai taktiški sirgaliai (man daug gilesnį įspūdį padarė moteriškaitės, beklausinėjančios „o… tai kurie čia mūsiškiai?“)? Taip, esame futbolo vargšai palyginus su anglais ir daugeliu pasaulio valstybių. Bet mes vis viena norime išvysti, kad netikėtai Vėtros gretose atsirado nuostabus straiker‘is, galintis sėkmingai užbaigti visai neblogai įžaistą ataką, mes norime pamatyti, kaip netikėtai “Vėtra” puldama supranta, kad galima keisti atakos kryptį… Na, mes tikimės, o va… išeina Fairytale gone bad.

So I start a revolution from my bed

Labiausiai džiaugiuosi, kad tarp mūsų yra tiek daug futbolui alkanų žmonių. Buvo gera būti kartu. Ačiū visiems už bangas ir dainas, trepsėjimą ir linksmus komentarus (ypač kolegai, kuris ištisai rėkė „Paulauski, laikykis!” arba dviems berniukams, paniškai bijojusiems gauti kamuoliu per galvą). Prižadu apsilankyti stadionuose dažniau ir būtiniausiai išmokti kuo daugiau skandučių (”Vėtros” fanai, kitą kartą norėčiau prie Jūsų tribūnos…prisišliet…). Taip pat prisižadu nebesijuokti iš mergaičių, stadione avinčių raudonus aukštakulnius, akivaizdžiai matėsi, kad vyriškoji stadiono pusė baisiai džiaugėsi tokiu netikėtu lietuvaičių susidomėjimu futbolu.

You ain’t ever gonna burn my heart out

Nemeluosiu, visgi antras kėlinys kiek atsibodo… Įnirtingai bandžiau įsivaizduoti, o kaip žaistų mano šiek tiek mylimas Ekranas arba mano ne taip nemylima Sūduva. Ar koks Lukšys, Trakys praverstų aikštėje (atsiprašau “Vėtros”, bet jos puolėjų linija nesužavėjo)?

But don’t look back in anger

Tačiau ko jau neatimsi iš Vėtros, tai jos kovingumo. Berniukai stengėsi kaip beįmanydami, tik tas pirmas įvartis kiek pramiegotas pasirodė. Na, pamoka tikriausiai visiems aiški – žaisti reikia iki galo. Kaip ir stebėti rungtynes (čia tam nufotografuotam gėdos stulpui).

Please don’t put your life in the hands
Of a Rock ‘n Roll band

Bandžiau suskaičiuoti, kur esu dažniau buvus – Siemens arenoj, Kauno halėj ar futbolo stadionuose ir turiu pastebėti, kad krepšinį teko stebėt dažniau. Tačiau, jeigu mūsiškiai taip aistringai aikštėse atrodys ir toliau, prižadu, pamiršiu visas savo meiles aukštiesiems vyrams…

But don’t look back in anger