Buvo šaltas vasario vakaras, žaidė Manchester United vs. Milan. Olimpinių žaidynių aktualių paakinta sėdau prie TV ekrano šventai tikėdama, kad į namus grįžus Čempionų lygos turnyrui, malonumų akiai bus dar daugiau. Gal net tiek daug, kad į širdį pavasaris grįš greičiau nei į lietuvišką apsiblaususią padangę. Ir tada įvyko. Tai, ką paprastai galima išvysti per Europos futbolo čempionatus, atrankos į čempionatus rungtynėse ir pan. Tai, ko tikrai nepamatysi mirtininkų, atsiprašau, rogutininkų trasoje. Tai vadinama nuovargiu. Išsikvėpimu. Sportinės formos nedemonstravimu. Kaip tik norisi. Bet iš esmės jau įvykus kelioms Čempionų lygos rungtynėms galima konstatuoti, kad vis tenka stebėti pavytusį Europos tituluočiausių komandų futbolą. (Skaityti toliau)

Yra vienas daiktas pasaulyje, toks pats senas kaip Fergusonas – tai sieninis kalendorius. Įdomu tai, kad abu šie dalykai ne tik išliko XXI a., bet dar švyti reikalingumo aura. Žmonėms reikia Fergusono, o taip pat – sieninio kalendoriaus! Nors poreikis antruoju atveju atrodytų abejotinas. Juk sieninis kalendorius skirtas parodyti metams, mėnesiams ir dienai. Tiksliau – paveiksliukui, kuris simbolizuoja mėnesį, nes dienos numerį galima sužinot kitu 100 paprastesnių būdų, negu ieškant to vienintelio kambario kampelio, ant kurio kabo kalendorius. Apskritai, kuris XXI a. pilietis gali imti ir suabejoti, kuriais metais jis begyvenąs, kuriuo metų laiku ir kelintas slenka mėnuo? Na, nedaug tokių…
Ir viena iš tokių piliečių esu aš. Man sieninis kalendorius yra baisiai svarbus dalykas. Ir ne mėnesinių ciklui žymėti, o svarbiems įvykiams. Susijusiems su futbolu.

O šią savaitę užsiimu labai reikšminga veikla – gaminuosi sieninį kalendorių 2010 m. Į jį turėtų būti įtrauktos visos smulkmenos, dėl kurių įsimylėjau šį žaidimą. (Skaityti toliau)

Žmonės stiebiasi į žvaigždes. Ir gerai daro. Tai kur kas geriau nei kristi veidu į purvą, susilaužant nosį ir garbę. Kaip, mano manymu, daro Domenechas, grasindamas ne tik Prancūzijai, bet ir visam pasauliui teiginiu, kad jis niekuomet neatsistatydinsiąs. Stebiu tą Domenechą jau kelinti metai ir turiu rimtą teoriją, kad prancūzų treneris iš tiesų yra anglų šnipas, pasiųstas sunaikinti ne tik prancūziškos elegancijos futbolo aikštėje likučių, bet apskritai prancūzų futbolo. Nebėr gero prancūziško futbolo… Nebjier… (tariama liūdnai žemaitiškai kaip laidoje „Dar pažiūrėsim“). (Skaityti toliau)

Vakar mane labai šokiravo T. Henry poelgis. Ko ko, bet iš tokio džentelmeno aikštėje aš to nesitikėjau. Tačiau yra dar vienas dalykas, kuris šią savaitę mane dar labiau šokiravo ir privertė mano garbanas išsitiesinti. Išleistas filmas apie Liverpool pergalę 2005 m. Čempionų lygos finale prieš Milan “Fifteen Minutes That Shook the World”. Fabula paprasta, kaip ir Jūsų Veronika: ką R. Benitezas šnekėjo savo žaidėjams per rungtynių pertrauką. (Skaityti toliau)

Pirmiausiai – linkėjimai Sport 1 komandai. Taip, esate mylimiausias mano televizijos kanalas savaitgaliais, net įveikėte mergaitėms labiau pritaikytą TV3 su šokių projektu geriausiu savaitės laiku. 11m vyriškoji pusė jau išbandė savo jėgas komentuodami rungtynes kartu su Jumis, viliuosi, ir mums atsiras proga nuoširdžiai pasišnekėti apie tai, kaip iš tiesų turėtų būti vadinamas Stevie-G, ar šiame tūkstantmetyje seras Aleksas pagaliau išeis užsitarnauto poilsio, ar įmanoma mergaitei sklandžiai paaiškinti nuošalės esmę ir dar apie daugelį, reikia manyti, mums labai svarbių dalykų. (Skaityti toliau)

50 Cent giriasi: „I take you to the candy shop…“. Spusteliu TV pultelį. „I wish I could give the world to you“, - verkia Backstreet Boys. O tada jau Mariah Carey pribaigia: „All I want for Christmas is you…“. Viskas. Noriu dovanų! Po įsivaizduojama Kalėdine eglute, ant kaimyno elfo kupros – nesvarbu. Noriu, noriu, noriu, kad mane kas nors nustebintų dovanėle. Turiu tam svarių priežasčių:

a) vakar FC Liverpool taip nervino, kad suvartojau visas šokolado atsargas namie ir vis viena nepajutau jokio futbolo fanui būdingo džiaugsmo, stebint tariamai aukšto lygio žaidimą;
b) šalta net Leonel Messi;
c) FC Barcelona tikisi, kad vieną dieną Cesc Fabregas pas juos dar grįš, o štai aš net nebeturiu ko laukti – mano visos antrosios pusės laimingai gyvena ir be manęs… Ech… (Skaityti toliau)

Prisipažinsiu. Nė karto nebuvau futbolo stadione užsienyje. Visuomet labai norėjau pajausti ten per rungtynes tvyrančią dvasią. Deja, Lietuvoje tos dvasios mažoka, be to, tuoj baigsis ir A lygos čempionatas, Lietuvos rinktinė dar ilgai nežais namie jokių kokią nors reikšmę turinčių varžybų, tad nusprendžiau patikrinti už kiek galima pamatyti kokybišką futbolą stadione užsienyje. www.ryanair.com… Atlikau begalę paieškų, kombinavau, nervinausi ir sukau savo garbanotus plaukus tarp pirštų, kai nesutapdavo skrydžių laikas… Bet pavyko atrasti, kai ką vertingo. (Skaityti toliau)

Žiūrėdama mūsų lietuvišką TV supratau viena – jei kas nors neaišku, nereikia skubėti tirti, analizuoti, samprotauti… Labai netaupu laiko ir pastangų atžvilgiu. Juk atsakymus į visus klausimus gali pateikti žiniuoniai, ekstrasensai, kaimo raganos, būrėjai ir visi, išskyrus paprasta racionalia logika besivadovaujančius žmones. Todėl nusprendžiau neklausyti nei vieno, kuris bandys labai logiškai pabandyti prognozuoti Premier League šio sezono laimėtojus. Kam tas racionalumas, kam tie analitiniai pamąstymai, kai į visus klausimus gali atsakyti kaimynė Vanda, burianti kortomis. Ta proga vakar pavakare nusliūkinau pas ją, išklausiau prognozių apie savo pačios artimiausias laimes / nelaimes ir atsargiai užklausiau, ką taro kortos pranašauja Premier League favoritėms. Kuri bus ta vienintelė šiais metais? Čempionė…

Tokius išgirdau atsakymus. Iš karto perspėju jautriuosiuos – šiupu, netikėta, baisu, todėl verčiau neskaitykite… (Skaityti toliau)

Livonijos ordinas dar gūdžiais 1260 m. Durbės mūšyje patyrė, ką reiškia pikti baltai, tūnantys pelkėse… Bet kas galėjo patikėti, kad XXI a. pradžioje, Suvalkijoj, apie kurios žydinčius sodus kuriamos poemos, o Sūduvos kloniai taip švelniai apdainuoti, istorija pasikartos! Ir dar prieš ką? Prieš pačius serbus, tokius pat Europos nenaudėlius / narsuolius, kaip ir mes patys… Ei, tai kurie iš mūsų ištvermingiausi, a?

Taigi kaip jau supratot, Veronika pati buvo ir savo akimis matė, kaip lietuviai su serbais įspūdingai vakar murkdėsi dumble, vis bandydami perprasti, kaip įspūdingo šlykštumo oro sąlygomis kamuolys linkęs judėti (o kaip juda kalavijas, kai riteris skęsta?…). Lyg ir buvo prieita bendros nuomonės, kad reikia kelti trumpus ir aukštus kamuolius, bet ar kas yra bandęs žaisti / matęs rungtynes vien iš tokių perdavimų? (Skaityti toliau)

Užuodžiu artėjantį pasaulio čempionatą. Be to, kad tuoj tuoj įvyks begalės atrankinių po kurių galų gale nežinomųjų liks labai mažai, FIFA šiandien paskelbė, kad pasaulio čempionatas prasidės koncertu, kuriame dalyvaus Beyonce, Jay-Z, Black Eyed Peas ir dar begalybė Afrikos atlikėjų. (Skaityti toliau)