Alfredo di Stéfano arba „blondinas strelė“. Toks buvo vienas garsiausias ispanų Madrido „Real“ ekipos žaidėjas praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje. Futbolininkas per savo karjerą sugebėjo sužaisti trejose šalies rinktinėse – Argentinos, Kolumbijos ir Ispanijos, tačiau nė karto nedalyvavo pasaulio futbolo čempionato finaliniame etape. Žaidėjas buvo ne tik geras puolėjas ir kūrėjas, bet ir išgarsėjo precedento kol kas neturinčioje transferų istorijoje.Praėjusio amžiaus šeštajame – septintajame dešimtetyje Europoje be konkurencijos dominavo Madrido „Real“ klubas. Ispanai tiesiog kaip pardavėjai nuo lentynų parduotuvėse akcijų metų šluote šlavė titulus: šalies čempionai, karališkosios taurės laimėtojai, penkis kartus iš eilės Europos taurės savininkai (1956 – 1960 m). „Karališkajame“ klube tuo metu jau žaidė A.di Stefano. Tuomet argentinietis komandoje buvo tas žaidėjas, kuris dirigavo komandos žaidmui. Futbolininkas Madrido klube praleido vienuolika sezonų (1953- 1964), per kuriuos sužaidė 282 mačus ir įmušė net 216 įvarčių.
Tačiau žaidėjas sirgaliams įsiminė ne tik dėl savo įvarčių, bet ir dėl tuomet kone sensacija tapusiu transferu. Aišku, ir  dėl savo  išvaizdos – šviesių, garbanotų plaukų, argentinietis buvo garbinamas dailiosios lyties atstovių, bet net ir tokius dalykus nubraukė istorinis futbolo pasaulyje transferas.

Penkis kartus iš eilės stipriausi Europoje - toks buvo praėjusio šimtmečio didžiausias Madrido "Real" pasiekimas. Be abejo, prie jo daug prisidėjo ir A.di Stefano.

Tai bent transferas
1953 metais dėl A. Di Stefano susikibo „Barcelona“ ir Madrido „Real“. Kataloniečiai, matytdami žvaigždės sugebėjimus, nusprendė jį perpirkti iš argentiniečių „River Plate“ ekipos, bet ir  Madrido ekipa  ėmė pretenduoti į jį. „Barcelona“ dėl tokių „karališkojo“ klubo veiksmų kreipėsi į Ispanijos futbolo federaciją, kad leistų išpirkti žaidėją. Šioji, supratusi, kad nuskriausti negalima nei vienos ekipos, priėmė kone saliamonišką sprendimą – A.di Stefano dvejus metus žais už „Real“, dvejus už „Barca“ ir taip toliau. Tačiau toks sprendimas papiktino „Real“ ekipą ir pastaroji gerokai atseikėjo kataloniečiams ir pasiliko savo gretose argentinietį. Teigiama, kad katalonų klubą gerokai paspaudė ir tuometinis Ispanijos diktarius Franco. Jis buvo „Real“ gerbėjas ir nenorėjo, kad futbolo legenda žaistų  kitoje barikadų pusėje.

Likimo ironija
Absurdiška, bet A.di Stefano nė karto nebuvo patyręs, kas yra pasaulio futbolo čempionatas.Argentinietis žaidė už Argenitinos, Kolumbijos ir Ispanijos rinktines, bet sėkmė tuomet joms nesišypsojo.
Būdamass 24 metų, 1950 – ais puolėjas nepateko į Argentinos rinktinę, kuri žaidė planetos čempionate.1954- ais Argentina  nepasikvietė žvaigždės į rinktinę, nes jis buvo vilkėjęs Kolumbijos rinktinės marškinėlius. Tuomet FIFA nepripažino tos šalies. Nuo 1957 metų žaidėjas  tapo Ispanijos piliečiu ir su komanda bandė prasibrauti į 1958 metų pasaulio čempionatą, bet… nepavyko. 1961 metais legenda pabandė laimę pakliūti į 1962 metų planetos pirmenybių etapą. Ispanijai ir jam tai pavyko padaryti, bet dėl traumos A di Stefano taip ir nesužaidė nei vienerių finalinių pasaulio čempionato etapo rungtynių.

Po futbolo
Dabar jis – Madrido „Real“ garbės prezidentas.  Jaunystės  laikais jam teko didžiųjų futbolo legendų šlovės likučiai. Futbolo sirgaliai tuomet labiau žavėjosi Pele, Garinchos  žaidimu nei A di Stefano. Kai kurios futbolo žvaigždės dar ir dabar teigia, kad argentinietis žaidė geriau nei futbolo karalius Pelė.
Jis (A. di Stefano -  11m.) turėjo viską: talentą, uoslę, greitį ir dievišką smūgį, tačiau pasaulis tuo metu buvo susižavėjęs Pelė, tad Alfredui buvo likę tik dėmesio trupiniai - vienam interviu sakė Diego Maradona