Vakar buvo aprašyta pirmoji diena Brėmene, o dabar antrosios dienos, kuri prasidėjo lengvu galvos skausmu, eilė. Taip taip, todėl ir nesu didelis vyno specialistas, nes nuo kelių taurių bet kokio vyno rytais visuomet skauda galvą.

Pirmas ryto darbas - pasiimti akreditaciją “Weserstadium” arenoje. Jie jas dalina tik rungtynių dieną. Su drauge nusprendžiame, kad reikia išbandyti vietinius tramvajus. Sėdame į vieną tokį vežantį stadiono link. Viešuoju transportu Vilniuje važinėju retai, bet kai tik įlipu į troleisbusą ar autobusą tas kvapų popuri verčia galvoti ar ne geriau buvo sumokėti už taksi. Brėmene su tuo - jokių problemų. Aišku nekvepia tramvajuose levandomis, bet apie kvapą išvis net nesusimąstai. 

Pasiimame akreditacijas, apžiūrime dar žmonių neužpildytas stadiono prieigas ir keliaujame atgal į senamiestį ir Kalėdinę mugę. Niekaip nesuabejosi, kad šiandien Werder žaidžia namų rungtynes: kas antras žmogus čia vaikšto pasipuošęs Brėmeno klubo šaliku. Vyrai, moterys, senukai ir vaikai. Pamatau ir kelis senukus su Wolfsburg šalikais. Jie tikrai netokie atvykėliai sirgaliai, kokius galima tikėtis pamatyti: paprasti Vokietijos pensininkai, kurie atvyko pažiūrėti gero futbolo, palaikyti savo komandą ir dar aplankyti Brėmene vykstančią mugę.

Čia dešreles gavome be eilės, kai kepėjai išgirdo, jog atvykome iš užsienio stebėti Werder rungtynių. Nuotr. Rūtos Šimonytės

Belaukdamas eilėje prie nuostabiųjų Brėmeno dešrelių, išsitraukiu “Werder Media Guide” anglų kalba, gautą išvakarėse iš Tino Polster, ir pradedu vartyti. Dešrelių kepėjas staigiai pastebi, kad su drauge kalbam ne vokiškai, ir paklausia ar tik nebūsime atvykę pažiūrėti Werder rungtynių. Patvirtinus, kad jis yra labai įžvalgus jaunuolis, gauname dešreles be eilės. Ir niekas iš stovinčių prieš mus nesupyksta, tik atsisukę šypsosi ir kartoja “Werder ist gut”. Brėmeno miesto herbe pavaizduotas raktas. Werder ženklas, neabejotinai, yra neoficialus miesto simbolis. Kai pagalvoji, irgi savotiškas raktas, atrakinantis vietinių širdis.

Pasisukioję senamiestyje ir aplankę vietines įžymybes (St. Petri katedra - nuostabus statinys), kurių nespejome išvakarėse, skubame atgal į tramvajaus stotelę, nes į stadioną norisi nuvykti anksčiau ir pažiūrėti kaip viskas atrodo prieš rungtynes. Iki rungtynių pradžios dar daugiau nei 2 valandos, o stotelėje jau pilna žmonių, pasipuošusių Werder šalikais. Pasirodo, rungtynių dieną, visos gatvės link stadiono blokuojamos ir patektį į “Weserstadium” galima tik savo kojomis, dviračiu ar tramvajumi. Na dar ir garlaiviu, nes prie pat stadiono yra prieplauka. Taip vieno “žaliausių” Vokietijos miestų Brėmeno gyventojai skatinami į rungtynes vykti “žaliai”. Atrodo, kad “Werder” gyvena visiškai ta pačia dvasia kaip ir miestas. Kol važiuojame iki stadiono 10 minučių, prisiklausome ir šūkių, ir dainų. Dėka savo skurdžių vokiečių kalbos žinių, galime iššifruoti tik “Werder” ir “grun-weiss” (žaliai balti). Prie stadiono jau būriuojasi šimtai žmonių, kurie šypsosi, geria alų ar karštą vyną ir valgo dešreles.

Visi gėrimai stadione ir aplink jį geriami iš tokių plastikinių indų

Apsukę kelis ratus aplink stadioną, žengiame į vidų. Su ta akreditacija ant kaklo visos durys, rodos, pačios atsidarinėja. Apsižvalgome, kur sėdėsime: centrinėje tribūnoje žiniasklaidos zonoje. Visas stadionas arti ir kaip ant delno. Reikia atiduoti duoklę “Weserstadium”. Tai - nuostabi arena, kurioje viskas padaryta, kad galėtum mėgautis futbolu. Jokių bėgimo takelių aplink aikštę, tiesiog gera ir jauki futbolo arena. O stadiono maitinimo ir girdymo zonoje verda rimtas gyvenimas: žmonės toliau valgo dešreles, geria alų ir karštą vyną. Beje, gėrimus jie geria iš specialios plastikinės taros su Werder žaidėjų atvaizdais. Tokia tara kainuoja 1 EUR. Sumoki jį pirkdamas gėrimą pirmąkart, o vėliau tiesiog ateini, atiduodi ir gauni naują gėrimą švarioje taroje. Dar vienas “žalias” dalykas Werder stovykloje. Beje, po rungtynių nustebome, kad žmonės neskubėjo iš stadiono, o tvarkingai stojo į eiles prie gėrimų ir grąžinę tarą, atsiimdavo savo 1 EUR užstatą. Kitas įdomus dalykas, kad dauguma žmonių į rungtynes atėjo su firminiais Werder “pašikniukais”, kuriuos pasidėjus ant kėdės stadione, sėdėti tampa minkščiau ir šilčiau. Jei tokių “pašikniukų” neturi - ne bėda: čia juos parduoda po 3 EUR. Besirūpindami savo sėdimosiomis, tokius įsigijome ir mes.

Ištikimiausi Werder fanai dainavo dar gerokai iki prasidedant rungtynėms

Rungtynės artėja ir mes su karštu vynu įsitaisome savo nuostabiose vietose. “Werder” fanai jau po truputį lavina savo balsus ir dainuoja dainas, kurių mes, be abejo, nesuprantame. Prieš pat išbėgant komandoms į aikštę, pakyla žaliai baltų šalikų miškas ir visi pradeda dainuoti “Werder Bremen Lebensland Grun-Weiss” (Brėmeno Werder, gyvuok per amžius).

Šita daina ir klipas sukurtas po to, kai 2004 m. Werder tapo Vokietijos čempionais. Nesu didelis dainų apie futbolą (sportą) gerbėjas, tad ši daina man nepasirodė labai jau ypatinga, o, iš pirmo žvilgsnio, netgi per jausminga ir todėl juokinga, tačiau… aš ją vis dar niūniavau ilgą laiką po rungtynių. Ji tokia K. Jablonskio stiliaus, bet nu kaip gerai dainuojasi (atleisk man, Radiohead). Visas stadionas, pranešėjui vardinant žaidėjų vardus, išrėkia pavardes. Ir rungtynės prasideda.

Detaliai apie jas pasakoti nesinori, nes geriau vienąkart pamatyti, nei šimtąkart išgirsti. Werder žaidė geriau, bet pirmi praleido įvartį. Tačiau stadionas tik dar labiau pradėjo raginti saviškius. Po pertraukos Werder išlygina rezultatą ir toliau puola, bet… vėl gauna bankę. Antrąkart pasižymi E. Dzeko ir pradedu suprasti kodėl jis tokia geidžiama prekė Europos rinkoje. Lieka apie 5 minutės, Werder kaip pamišę puola Wolfsburg vartus, o stadione prasideda nagų kramtymo stadija. Po M. Ozil, dar vieno žaidėjo, kurį neveltui stebi didieji Europos klubai, reido uždirbamas kampinis prie vilkų vartų. Paskutinės sekundės. Į priešininkų baudos aikštelę atbėga ir Werder vartininkas Tim Wiese. M. Ozil kelia kampinį, o Per Mertesacker jį galva pasiunčia į vartų tinklą. “Weserstadium” sprogsta, netgi mano draugė, kuri nėra tokia didelė futbolo fanė kaip aš, pradeda klykti su visais. Werder pasiglemžė mūsų širdis.

Po rungtynių nusileidžiame į zoną, kurs vyksta spaudos konferencija. Ir blyn kaip gaila, kad nieko nesuprantam vokiškai. Nusivylę savimi einam iš stadiono ir, nors pila kaip iš kibiro, žygiuojame su visais fanais link senamiesčio pėsčiomis. Nesinori grūstis į tramvajų. Nors ten viskas sutvarkyta taip, kad pirmi du tramvajai nuo stadiono važiuoja sausakimši, o štai trečiasis mus jau pralenkia pustuštis.

Brėmene dar turime visą vakarą, tad vėl grįžtame siaubti senamiesčio ir ieškoti lauktuvių. Kalėdinėje mugėje vėl pasirodo pilna žmonių su Werder šalikais: jie juokiasi ir dainuoja, nors ką tik nepasinaudojo puikia proga pasivyti Bundesliga lyderio Leverkusen. Visgi čia šventė, nes Werder žaidė gerai. Pasisukioję senamiestyje, patraukiame į jau išvakarėse išbandytą Werder fanų bariuką. Čia vyksta aktyvus rungtynių aptarimas vokiečų kalba. Nusišypsoti priverčia barmenė, kuri yra apsirengusį maikutę, užsidėjusi pakabuką ir auskarus su Werder simbolika. Nais ir neatsispiriu pagundai su ja nusifotografuoti. Taip ji puošiasi kiekvieną Werder rungtynių dieną. Ir iki pat baro uždarymo mus vėl vaišina žaliai balta cukraus vata.

Tik aš gadinu šią nuotrauką:) Nuotr. Rūtos Šimonytės

Štai tokį atviruką iš Werder gavau grįžęs į Lietuvą

Kartu su bendrakeleiviais padarome dar kelias ekskursijas po vietinius barus ir traukiame į oro uostą laukti savo skrydžio. Čia pastebiu dar vieną Werder atributikos parduotuvę. Nors Brėmenas ir vienas didžiausių Europos aeronautikos ir mašinų gamybos centrų, čia įskūrusi Beck’s alaus darykla, visgi jie labiausiai didžiuojasi savo Werder. Grįžus į Vilnių atrodė, kad kelionė pasibaigė, o trūko kažkokio akcento. Ir aš jį gavau. Atsidaręs pašto dėžutę, radau asmeniškai man atsiųstą atvirutę, kurioje yra specialus kodas, reikalingas prisijungti prie oficialaus Werder fanų forumo. Brėmeno klubo darbuotojai pasistengė, kad ištižčiau galutinai. Beje, šį kodą tokiu pačiu formatu, t.y. asmeniškai į pašto dėžutę, galite gauti ir Jūs, jei patys užsiregistruosite Werder fanų forume.

Pabaigai, ko gero, reiktų parašyti, kad verta aplankyti Brėmeną vien tik dėl to, kad tai yra labai gražus miestas, tačiau iki galo jo nesuvoksite, jei nenueisite į Werder rungtynes. Ir taip, niūniuodamas “Werder Bremen lebesland grun-weiss”, šiam kartui atsisveikinu;)